Telšių vyskupijos kunigai, diakonai, seminaristai 2015 m. spalio 19 dieną rinkosi į Telšiuose vykstančią kasmėnesinės formacijos konferenciją. Konferencija prasidėjo visų bendra malda Liturginių valandų Rytmetine. Tą dieną į Telšius atvyko ir į susirinkusiuosius kreipėsi apaštalinis nuncijus Pabaltijui arkivyskupas dr. PedroLopezQuintana. Atvykusį Svečią pasveikino ir pristatė Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, konferencijoje dalyvavo ir Telšių vyskupijos vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.
Vyskupas J. Boruta SJ pasidžiaugė atvykusiu garbiu svečiu ir paprašė apaštalinio nuncijaus pasidalinti savo mintimis šiais Dievui pašvęstųjų metais. Popiežiaus atstovas pasveikino visus susirinkusiuosius ir padėkojo Telšių vyskupijos vyskupams J. Borutai SJ ir L. Vodopjanovui OFM už pakvietimą į dvasininkų susirinkimą ir išsakė džiaugsmą, kad gali būti kartu su susirinkusiaisiais. Nuncijaus kalbą į lietuvių kalbą vertė Telšių vyskupijos Katedros administratorius kun. dr. Darius Trijonis. Popiežiaus atstovas kalbėjo apie džiaugsmą būti pašauktuoju – kunigu ar vienuoliu. „Esame pakvieti būti tikrais kunigais“ - sakė Nuncijus. Kunigo kasdienybė – tai nuolatini ryšys su Dievu, su Kristumi ir nuoširdi tarnystė žmonėms. Kunigystės pašaukimas kyla iš Dievo meilės ir tai esame pašaukti suprati ir išgyventi. Tą patirtį pašauktieji yra pakviesti išgyventi savoje bendrystėje. Viešpats kiekvieną šaukia asmeniškai, siunčia kunigus į bendruomenes ir įgalina juos būti mokytojais ir misijos tęsėjais. Viešpats šaukia įvairiais būdais, tačiau ta jo pasirinkimas ir pašaukimas savu būdu ir yra pagrindas. Mes pakviesti būti Bažnyčios ir Bažnyčioje. Pašauktieji yra pakviesti gyventi celibatinį gyvenimą ir už jį apsisprendę priima tai kaip esminę sąlygą, norint tapti kunigu Romos Katalikų Bažnyčioje. Viešpats aiškiai mums nurodo, koks turi būti kunigas, nes būtent jis yra mūsų Mokytojas. Pirmiausia kunigas pašauktas dalintis su kitais Dievo Žodžiu, kurį yra priėmęs pats. Kunigo uždavinys – skaityti, medituoti ir perduoti kitiems Dievo Žodį. Perteikiant Dievo Žodžio prasmę pašauktajam būtina malda, meditacija, studijos ir gyvenimas juo. Homilijos turi būti konkrečios, trumpos ir įdomios, nes būtina tikėti tuo, ką skelbiame, gyventi tuo, kuo tikime. Pasaulyje tokiu būdu pašauktieji atlieka kilnią ir svarbią misiją – skelbia Dievo Žodį ir taip pašventina pasaulį. Kitas svarbus pašauktojo uždavinys – Šv. Mišių aukojimas. Kunigas įgalintas aukoti Eucharistinę auką ir giliai įsimąstyti į tai, ką atlieka. Šv. kardinolas Karolis Boromiejus nuolat pabrėždavo, jog būtina įsimąstyti į tai ką darome, kad iš esmės suvoktume, kas vyksta Šv. Mišių metu. Kiekvieną kartą aukojant Šv. Mišių auką būtina nurimti, susikaupti, pasirengti, įsimąstyti. Nedaryti šventų dalykų formaliai, o u meile, pasiaukojimu ir atsidavimu. Kunigas – ir Krikšto bei kitų Šventųjų Sakramentų teikėjas ir jo misija stengtis pašalinti kliūtis, trukdančias plėsti Krikščionybę. Pašauktieji savo gyvenimu ir ištikimybe Dievui bei Bažnyčiai tampa Dievo malonių dalintojais. Taip pat jie – Dievo gailestingumo kanalai, per kuriuos teka Dievo malonė. Kunigas – klausyklos žmogus. Jis pats patiria Dievo gailestingumą ir tuo dalinasi su kitais. Tarnystė žmonėms – malda ir tapimas Dievo Tauto šaukliais. Kunigo stiprybės šaltinis – Eucharistija ir Švč. Sakramento adoracija bei nuolatinė malda. Kunigai ir visi pašauktieji yra pakvieti gyventi džiugiai ir nuolatinėje bendrystėje Bažnyčioje – tiek su Dievu, tiek ir vieniems su kitais.
Apaštalinis nuncijus taip pat kalbėjo ir apie šeimų pastoraciją, kurią būtina vykdyti ir rūpintis šeimoms nešant ir skelbiant Kristų. Drąsinti, stiprinti šeimas, leidžiant joms patirti artimą Dievo malonę. Dievo artuma yra mūsų stiprybės šaltinis. Mes pakvieti vieni kitiems padėti suprati, kad Dievas su mumis ir Jį liudyti pasauliui.
Po konferencijos Apaštalinis nuncijus arkivyskupas popiežiaus vardu visiems suteikė specialiųjų apaštalinį palaiminimą.
Po konferencijos savo įžvalgomis pasidalino ir Telšių vyskupijos vyskupas J. Boruta SJ, jis padėkojo popiežiaus legatui ir pakvietė visus ruoštis Šv. Mišioms.
12 val. Šv. Mišioms Telšių vyskupijos Katedroje vadovavo Apaštalinis nuncijus, koncelebravo abu Telšių vyskupijos vyskupai, kunigai, liturgijoje patarnavo diakonai ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai, giedojo Katedros vargonininkė Dalia Pleškienė, meldėsi būrys tikinčiųjų. Šv. Mišių pradžioje buvo kalbama Liturginių valandų Dieninė, maldai vadovavo vyskupas L. Vodopjanovas OFM. Sakydamas pamokslą, kurį į lietuvių kalbą vertė nuncijaus sekretorius kun. Mindaugas Šlaustas, arkivyskupas kalbėjo: „Brangūs broliai kunigystėje, laiške Romiečiams šv. Paulius grįžta prie Abraomo asmens, kuri nepasidavė netikėjimui Dievo pažadu, bet sutvirtėjo tikėjime, teikdamas Dievui garbę. Tai yra priešingybė turtingam žmogui, apie kurį mums kalba šios dienos Evangelija! Jis ieško gyvenimo pagrindo žemiškuose turtuose: Tada tarsiu savo sielai: mano siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksmai pokyliauk. Abraomas stato savo gyvenimą tari hipotetinėje realybėje: remiasi žodžiu, o ir tas pasakytas ne žmogaus, kuris būtų matomas, kurį galima būtų pažinti, kurį galima būtų įvertinti ir nuspręsti ar galima juo pasitikėti, tačiau ta žodis išgirstas iš Dievo. Ir tik bendrame su Dievu Abraomas pasiekė Dievo valios vykdyme. Kuris iš šiųdviejų teisus? Jėzaus pasakotas palyginimas aiškiai byloja: Dievas jam tarė: Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Jėzus apibendrina: Taip yra su tuo, kuris krauna turtus sau, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą. Tuščia yra remtis žemiškomis gėrybėmis: tikrasis lobis yra santykis su Dievu, pasitikinčiame klausyme ir paklusnume jo žodžiui. Viešpats mus moko tapti turtingais pas Dievą, tai yra pasiaukojančia meile: visai suprantamas priekaištas žmogui, kuris džiaugiasi savo turtais ir nesupranta, kad yra šalia mirties. Mąstė tik apie save, ir nė kiek nepagalvojo apie vargšus, kai jo laukai davė derlių, kurio jis negalėjo sutalpinti į savo paties klojimus. Turime tapti turtingais meile pas Dievą. Pasiaukojanti meilė mus priartina prie kitų: juk ir mes patys puikiai sugebame daryti blogį ir vien tik dėl begalinio Dieviškojo gerumo ir gailestingumo to nedarome. Tvirto pagrindo mūsų egzistencijai turime ieškoti Dievo, kurio mums niekuomet netrūks ir tai leidžia mums ramiai mąstyti apie mirtį, nes esame tikri, kad tik per ją mes galėsime tapti vienintelio ir visų mūsų Aukščiausiojo Gėrio palikimo dalininkais.“ Baigdamas pamokslininkas kvietė: „Prašykime Viešpatį, kad augtų mumyse meilė Jam ir žmonėms: tuomet, kaip Jis pats moko, mes tapsime turtingais Dieve.“
Po Šv. Mišių padėkos žodį svečiui tarė Telšių vyskupijos ganytojas J. Boruta SJ, buvo įteiktos gėlių puokštės, sugiedota „Ilgiausių metų!“
Po Šv. Mišių ir vyskupų palaiminimo buvo aplankyti Telšių vyskupijos vyskupų kapai Katedros kriptoje, o prie ten palaidojo vyskupo kankinio, Dievo Tarno Vincento Borisevičiaus kapo melstasi, kad jis būtų iškeltas į altorių garbę.
Po visų pamaldų Telšių kunigų seminarijoje buvo surengti šventiniai pietūs.
Kitas Telšių vyskupijos kunigų susirinkimas vyks 2015 m. lapkričio 18 dieną, kada bus minimos Dievo Tarno, kankinio vyskupo Vincento Borisevičiaus 69-osios nužudymo metinės.
Vatikano radijui iš Telšių vyskupijos kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
